Kiekvienais metais, pasitinkant Kriminalinės policijos dieną, kuri minima spalio 27-ąją, Lietuvos kriminalinės policijos biuras rengia reikšmingiausių šalies kriminalinių tyrimų konkursą „Metų seklys“.
Šiemet konkuruojančių komisija geriausiais pripažins Lietuvos metų sekliais Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiuosius tyrėjus Janiną Mockevičienę ir Andrių Kirielių.
Pristatome jų tyrimą, kurį pavadinome:
Pareigūnams neįveikiamų sukčiavimo schemų nėra
Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-asis skyrius atlieka sudėtingą ir skausmingą tyrimą, jungiantį 186 reikalaujamus tyrimus iš visos Lietuvos ir jį apima 377 nusikalstamo veikas. Jame – net 181 nukentėjusysis, kurio patirta turtinė žala siekia 170 000 eurų.
Tyrimas prasidėjo 2021 metų rugpjūtį, kai Generalinė prokuratūra nusprendė Šiaulių apygardos prokuratūrai perduoti visos Lietuvos elektroninėje erdvėje dėl sukčiavimų, todėl mokesčių inspekcijos bei kitų įstaigų ir įmonių internetinės nuorodos, neteisėti prisijungimai prie informacinių ir elektroninių mokėjimo priemonių klastojimas .
Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-asis skyrius, kuriame dirbo 5 tirėjai, savo žinioje jau turėję 80 reikiamų tyrimų, papildomai iš visų šalies rajonų gavo dar 130 naujų naujų tyrimų dėl sukčiavimų. Ir jų vis daugėjo, kol gaus 186. Toks tyrimų kiekis tokiam nedideliam padaliniui buvo žudantis, bet… kas pareigūnų nenužudo, tas juos padaro stipresnius. Tyrimo peripetijos iš Lietuvos nusidriekė net už jos ribų, į tarptautines teritorijas.
Melagingos žinutės
Minėto sukčiavimo modelis prasidėdavo melaginga žinutė, kuria žmogus buvo įspėjamas apie neva jo banko sąskaitoje „užšaldytus“ pinigus. Žinutėje būdavo ir nuoroda, kurią paspaudus, atsidarydavo falsifikuotas interneto banko puslapis, identiškai imituojantis tikrąjį. Aktyvavus pažymėti, buvo prašoma suvesti savo banko prisijungimo duomenis, tai padarius – imituojama klaida ir netikras interneto banko puslapis užsidarydavo. O tada prasidėdavo miklus sukčiaujančiųjų darbas.
Kol asmuo vesdavo savo prisijungimo duomenis netikrame internetinio banko tinklalapyje ir tvirtindavo prisijungimą, naudodamas PIN1 kodą savo „Smart ID“ programėlėje, neteisėtai veikiantis asmuo tuo pat metu prisijungė prie žmogaus sąskaitos ir iš jos pinigų pervesdavo į svetimą banko sąskaitą.
Kita sukčiavimo sistema buvo šiek tiek tiek kitokia. Žmonės telefonu gaudavo melagingas trumpąsias žinutes su prašymu, paspaudus gautą žodį, atšaukti pavedimą. Nukentėjusiesiems spustelėjus pažymėti, atsidarydavo netikras banko puslapis, kuriame būdavo imituotas pavedimas, o norint jį atšaukti, reikėdavo įvesti savo prisijungimą prie „Smart ID“ programėlės (PIN1 kodą). Tuo metu neteisėtai veikiantis asmuo prisijungė prie nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės ir sukėlė pavedimą į savo bendrininko sąskaitą. Tadaajam nukentėjo „Smart ID“ programėlėje iššokdavo pranešimas „Atšaukti pavedimą“. Žmogus, norėdamas tai padaryti, suvesdavo „Smart ID“ programėlės PIN2 kodą ir taip patvirtindavo sukčiaus savo paties net neįtardamas. Be to, aktyvavus fiktyvios nuorodos, buvo išviliojami žmonių banko kortelių duomenys, su kuriais sukčiai pervesdavo nukentėjusiųjų lėšas į kriptovaliutų platformą.
Veikė Valstybinės mokesčių inspekcijos bei teisėsaugos institucijų vardu
Vėliau sukčiai ėmė apsimetinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, teismų vardais. Nukentėjusieji atsiųstos nuorodos nuvesdavo juos į netikrus banko tinklalapius, kurie, tiesiog apmokėti baudą ar prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, suvesdavo elektroninės bankininkystės duomenis,. Tokia nusikalstama veikla buvo užsiimama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Suomijoje.
Neteisėti prisijungimai nukentėjusiųjų sąskaitų vyko iš įvairių IP adresų, įvairių įrenginių, naudojant virtualiu privačiu tinklu (VPN). Tai ypač apsunkino tyrimo eigą bei neteikė vilčių nusikaltėliams nustatyti. Neteisėti pavedimai iš nukentėjusiųjų sąskaitų buvo atliekami į Latviją, Lietuvos, Vengrijos piliečių vardu atidarytas banko sąskaitas bei kriptovaliutų platformas. Tada pirmajame tyrimo etape į visas šias šalis buvo siunčiami Europos tyrimo orderiai, tačiau atsakymų teko laukti ilgai.
Veiklą derino su „poilsiu“ Rygos kalėjime
Išanalizavus begalę sąskaitų išrašų, į pareigūnų akiratį pateko vienas Latvijos ir vienas Kaune gyvenantis Lietuvos pilietis. Kratą pastarojo nuomojamame bute, įtarimai apie jo sąsają su nusikalstamumo veikomis tik pasitvirtino – asmuo gyveno ne pagal pajamas, nes oficialių jų iš viso buvo padaryta, o rastos banko kortelės, pinigai, mobiliųjų telefonų duomenys bei Latvijoje surašyti administracinio žengimo protokolo bylojo, kad jis turi ryšių su Latvijos Respublika.
Kaunietis savo nusikalstamus veiksmus meistriškai slėpė, visus neteisėtus veiksmus atlikdamas virtualiąja, todėl jokių įrodymų nebuvo įmanoma rasti. Siūlo galu tapo telefonais. Nuskaičius jų informaciją, pavyko nustatyti, kad jis sustiprėjo su pareigūnų akiratyje buvusiu Latvijos piliečiu.
Pareigūno, kad užčiuopė didelė tarptautinio sukčių elektroninės erdvės tinklas, todėl reikia pagalbos į „Eurojust“ ir gavo informaciją, kad jų tyrime fiksuoti asmenys figūruoja ir Latvijos, Kuržemės regiono, kriminalinės policijos pareigūnų tiriamosios nusikalstamos veikos, su pinigų suma.
Susitikus su Latvijos kolegomis ir apsikeitus turimais duomenimis, buvo sudėliota daug taškų ant „i“. Pasitvirtino, kad šio sukčiavimo organizatorius – Šiaulių pareigūnams žinios Latvijos pilietis, o pagrindinis suklastotų nuorodų kūrėjas ir siuntėjas – Kauno miesto gyventojas. Nusikalstamu būdu gautų lėšų išgryninimą, pervedimus į įvairias sąskaitas, kriptovaliutų įgijimo organizacijoje tas pats sukčiavimo organizatorius, o vykdė kitus Latvijos piliečius. Įdomus faktas, kad sukčiavimo organizatorius savo organizacinę veiklą derino su „poilsiu“ Rygos kalėjime, būdamas Latvijos kolegijos suimtas pinigų plovimo byloje.
Laukdavo, kol užkibs ‘žuvelės“
Nors nusikalstamos veiklos schema buvo aiški ir surinktų, duomenų pagrindai asmenų kaltę, buvo toliau, tyrimo grupė nusprendė konstatuoti, kaip tai vyksta realiu laiku. Slaptųjų tyrimo veiksmų pagalba jiems tai pavyko padaryti.
Įtariamieji nukentėjusiųjų telefonų numerių sąrašai gaudavo iš tamsaus interneto (angl. darknet) arba jam atsiųsdavo latvis. Kaunietis iš pradžių vienas, vėliau įtraukęs ir savo draugus, naudojant siuntimą internete masinio SMSimo programėlėmis, žmonėms siųsdavo paties sukurta nuoroda į fiktyvaus banko interneto puslapius ir kaip žvejys, išmetęs meškerę, laukdavo prie kompiuterio, kol „žuvelė“ užkibs. Nukentėjusiajam paspaudus ir suvedus Smart ID prisijungimas, kaunietis, naudodamas programinę įrangą, rodančią visus duomenis, kuriuos „žuvelė“ suvedė netikroje svetainėje, prisijungdavo prie jos sąskaitų ir atlikdavo neteisėtus prisijungimus bei pinigų pervedimo operaciją. Sąskaitų numerius, į kuriuos turėjo būti pervesti nukentėjusiųjų pinigai, dažniausiai atsisavo latvis. Po netrumpos pinigų pervedimų grandinės, pinigai atsidurdavo keliose sąskaitose, iš kurių jie buvo gryninami Latvijos Respublikoje arba konvertuojami į kriptovaliutą. Kriminalistams pavyko surinkti duomenis apie kriptovaliutų pinigines, iš kurių kaunietis laikė savo nusikalstamu būdu gautą pelną.
Nukentėjo ir 300 suomių
Tyrimo metu veikos paaiškėjus, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos ir Suomijos gyventojų atžvilgiu, prie Jungtinės tyrimo grupės prisijungė ir Suomijos pareigūnai. Šiuo metu nustatyta apie 300 nukentėjusių šios šalies piliečių.
2024 m. Šiaulių pareigūnai kartu su Latvijos bei Suomijos kolegijos ir „Eurojust“ koordinaciniu centru organizavo bendrą operaciją, kurios metu visose trijose valstybėse vienu metu buvo atliktas kratos ir asmenų sulaikymai. Iš viso sulaikyti 8 asmenys (Lietuvoje bei Suomijoje – po 3, Latvijoje – 2). Lietuvoje suimtiems 3 įtariamiesiems įtarimai pareikšti 375 nusikalstamų veikų įvykis.
Tyrimas dar neigtas, tačiau patvirtina jau gigantiškos apimties darbą, kuris apima sunkų įsivaizduojamų duomenų bei informacijos kiekį, dokumentų analizės ir įrenginių apžiūrų apimtis, adrenaliną, vykdant slaptuosius veiksmus, bemieges naktis, įtampa, ašaras ir džiaugsmą bei pasitenkinimą tuo, kas nuveikta.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualijų naujienų rasite portale Miesto naujienos.
