„2024-ųjų pirmoje pusėje dėl apsvaigusių vairuotojų kaltės žuvo 4, o buvo sužeista daugiau nei pusantro šimto žmonių. Dar baisiau tai, kad 84 proc. vairuotojų, kurie sėda prie vairo neblaivūs, niekada nebuvo sulaikyti nuo tokio veiksmo”, – sako Genius Lukošius, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius, komentuodamas LTSA užsakymu atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenis.
Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į vairavimo esant neblaiviam problemą Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, į kalėjimą kelioms dienoms užrakintas.
„Pernai Lietuvos policija nuolat didindama kontrolės priemonių skaičių ir vis atnaujinama techninių priemonių sulaikė daugiau nei 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, tačiau pastebime ir vis daugiau vairuotojų skaičių, kurie vairuoja pavartoję alkoholio iki 0,4 promilės. Norime priminti ir jiems, kad taip pat labai pavojinga“, – teigia Vytautas Grašys, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas.
LTSA užsakymu atliktas tyrimas parodo dvi pagrindines priežastis, dėl kurių žmonės sėda prie vairo apsvaigę. Tai – klaidingas savo būklės vertinimas ir noras, sako G. Lukošius.
65 proc. gyventojų mano, kad vairuotojai neįvertina savo girtumo ir gebėjimo kontroliuoti situaciją, o 28 proc. teigia, kad sėda prie vairo, nes reikia trumpą atstumą. Dar ketvirtadalis apklaustųjų tiki, kad kelyje nėra policijos, tad tikėtina, kad sulaikytiems yra minimali.
Aplinkiniai – abejingi
Visgi tai ne vienintelė problema. Net 9 iš 10 apklaustųjų teigia, kad net ir sudvejoję dėl alkoholio vartojusio asmens galimybių vairuoti jie nesiimtų jokių veiksmų, rodo reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą.
„Tai reiškia, kad jie nebandytų stabdyti girto vairuotojo, vadinasi, taip pat toleruotų nusikaltimą – vairavimą esant neblaiviam. Daugiau nei pusė jų, kad nesiryžtų stabdyti neblaivaus vairuotojo dėl konflikto baimės, daugiau nei trečdalis nerimauja, jog sudrausminimas gali sugadinti santykius, dar beveik tiek pat nurodo, kad tiesiog nenori būti laikomi teisuoliais. Šios baimės, kurios nurodo lietuvius, dažnai lemia nusikaltimus – avarijas, sukeltas neblaivių vairuotojų, o aplinkinius, kurie neišdrįso tam kelio, paverčia nusikaltimo bendrininkus“, – pabrėžia G. Lukošius.
Ne tikstabdome, bet net ne paskatiname
Visgi aplinkiniai linkę ne tik užsimerkti, kai neblaivus žmogus sėdasi prie vairo. Dažnas dar ir pateisina tokius veiksmus, paragina vairuotoją išgerti prieš leidžiantis į kelią.
„Įsivaizduokite kompaniją, kurioje linksminasi draugai. Vienas nusprendžia vykti namo. Užuot draugai pasidomėję, ar jis tikrai gali vairuoti, ar yra blaivus, dažnai ragina išgerti prieš išvykstant. Lietuvos gyventojų paklausėme, kokius pasiteisinimus jie yra girdėję. dažnai pasitaiko: kelią gi žinai, nuo tiek nieko neįpūsi, kad kelias nedulkėtų, kol važiuosi, išgaruos, o gramą ant kilogramo, – sako Eglė Kučinskaitė, LTSA komunikacijos skyriaus vadovė. – Tačiau nė viena iš šių pasiteisinimų neapsaugo nuo galimos tragedijos.
Atsikratyti baimių
Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė pabrėžia, kad svarbu išmokti nebijoti įsikišti ir sustabdyti išgėrusį asmenį, kuris ketina vairuoti.
„Dažnai vengiame imtis veiksmų, nes bijome galimo konflikto ar nepatogios situacijos. Tačiau svarbu suvokti, kad trumpalaikis diskomfortas neprilygsta pavojui, dėl kurio gali sukelti mūsų pasyvumą“, – sako L. Bagdonavičienė.
Svarbiausia – išreikšti rūpestį ir pasiūlyti pagalbą pagal pasirinktus žodžius, tikina psichologė-psichoterapeutė:
„Svarbu ne kaltinti ar pykti, o rodyti nuoširdų rūpestį. Ramus tonas ir alternatyvų pristatymas gali padidinti tikimybę, kad žmogus paklausys. Vietoj žodžio „Nevairuok“ kur kas labiau pravers keli sakiniai, tokie kaip: „Tu nori vairuoti, bet aš matau, kad esi išgėręs. Man rūpi tavo ir kitų saugumas. Leisk man tau padėti – galime rasti būdą kitą grįžti namo.“
Psichologė taip pat pataria iš anksto pasiruošti tokioms situacijoms.
„Padės, jei mintyse parepetuosite, kaip elgstės patekę į turinį. Planuojami scenarijai padeda išlikti ramiems, ryžtingiems, bet kartu empatiškiems esant realiai situacijai. Visgi svarbiausia – net jei reikia įgyvendinti galvoje kurto ir surepetuoto scenarijaus, nesutrikti ir nenuleisti rankų. Pasyvumas tokių situacijų nėra sprendimas, nes mūsų veiksmai gali išgelbėti gyvybes“, – akcentuoja specialistė.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualijų naujienų rasite portale Miesto naujienos.
