Siekdami mažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti, vis daugiau namų įsirenginėjančių gyventojų ieško išmanių sprendimų. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, šilumos siurbliai ar mažesnes elektros kainas užtikrinantys energijos kaupikliai – šiandien prie poreikių prisitaikymo ir energijos optimizavimo namai yra nebe futuristinė svajonė, o dažnam pasiekiama realybė.
„Išmanūs namai turi saulės kolektorius ant stogo, elektrinės transporto priemonės, kurią galima krauti tiesiai iš nuosavos energijos šaltinio, taip pat oras-oras šilumos siurblio ar energijos kaupimo reguliavimo, leidžiančio sukaupti perteklinę saulės energiją, kai jos nereikia, ir panaudoti vėliau, kai iš tinklo gaunamos elektros kainos yra didesnės“, – sako Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja Dovilė Kapačinskaitė.
Pasak jos, šie sprendimai ne tik padeda gyventojams sutaupyti ir gyventi tvariau, bet stebi ir prie jų nepriklausomos energijos.
„Jei energija, pavyzdžiui, įvyksta audra ir nutrūksta elektros laidai, gyventojai namai gali aprūpinti iš nuosavo šaltinio, naudoti energijos kaupiklius. Tuo pačiu tai sukeliamą atsparumą kylančioms elektros kainoms ir tarifams, todėl nustato savarankiškai pagamintą energiją, gyventojai gali ženkliai sumažinti savo išlaidas“, – dalijasi D. Kapači.
Išmanių namų paklausa augs
Ekspertų teigimu, atsinaujinančius energijos šaltinius įtraukta į išmanias namų technologijas, leidžiančias teigiamas atlikti funkcijas: reguliuoti, padidinti arba padidinti apšvietimą, automatiniu būdu valdyti užuolaidų įtaką, taip reguliuojant šviesos srautą patalpoje – tokiu būdu patalpos neprikaista ir sumažinamos elektros energijos sąnaudos jos vėsinimui .
Jai antrina ir Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vrubliaukas – pasak jo, vienas didžiausių išmanių namų privalumų yra sistemų automatizacija.
„Sistema gali savarankiškai reguliuoti apšvietimą, gali ar kitus parametrus, nuo gyventojų poreikių ar namuose. Pavyzdžiui, kai nieko nėra namuose, šviesos išsijungia, o temperatūra sumažinama iki optimalios, taip pat stebint prie energijos taupymo. Taip pat išūs namai gali naudoti daugiau atsinaujinančių šaltinių saulėtą dieną, kai jos pasiūla yra didžiausia, ir mažiau energijos iš tinklo, kai jos paklausa yra didesnė“, – dalijasi V. Vrubliauskas.
Ekspertas pastebi, kad ateityje išmanių namų technologijos populiarės ir bus labiau suderintos su atsinaujinanti energetika – namai galės dar efektyviau generuoti savo energijos išteklius, naudoti saulės elektrines, elektros kaupimo įrenginius ir kitas pažangias technologijas.
„Per artimiausius 5-10 metų energijos valdymo sistemos taps dar protingesnės, efektyviau prisitaikydamos prie rinkos kainų svyravimų, vartojimo prekių ir individualių energijos poreikių“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas.
Tikslas – šalies energetinė nepriklausomybė
D. Kapačinskaitė pabrėžia, jog individualių namų ūkių energetinis savarankiškumas ne tik turėtų sumažinti išlaidas bei gyventi tvariau, bet taip pat prisidės ir prie šalies energetinės nepriklausomybės, o tai yra viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių krypčių.
„Siekiame, kad Lietuva būtų energetiškai nepriklausoma valstybė, o prie to kiekvienas gyventojas, kuris savo namuose yra įsirengęs saulės elektrinę, juose diegia išmanius sprendimus. Žiūrint bendrai, tokių žmonių labai daug ir jų skaičius auga – gyventojai susipažinę su atsinaujinančia energetika, tobulėjančiomis technologijomis ir jų teikiamais privalumais“, – sako ekspertė ir primena, kad šalies gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą saulės elektrinių statymui ir įsigijimui.
„Yra ne viena priemonė, statyti saulės elektrines ant stogų, įsigyti jos dalį iš nutolusio parko ar gyventojus, viešąjį sektorių bei verslus jungtis į bendriją. Išsamias instrukcijas ir daugiau informacijos apie ES investicijų gyventojus gali rasti Lietuvos energetikos bei Aplinkos projektų valdymo agentūros puslapiuose, esinvesticijos.lt bei Energetikos ministerijos internetinėje svetainėje“, – dalijasi D. Kapačinskaitė.
„Jau žaliuoja“ – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija. Ja siekiama ugdyti suvokimą, kad šalies gyventojai ir įmonės spręsdami energetinio savarankiškumo klausimus stiprina ir valstybės energetikos sektorių, o ES investicijos spartina energetinio savarankiškumo augimą, tiesiogiai aptariama gyventojų gerovės ir konkurencinės aplinkos kūrimo. Kampanija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
